Von Aachen Hans (Hansas fön Ächenas) 1552 Köln 1615 m kovo 4 d. Praha, vokiečių tapytojas. Manieristas. Nuo 1574 tapybos mokėsi Venecijoje (studijavo




Download 6.17 Mb.
TitleVon Aachen Hans (Hansas fön Ächenas) 1552 Köln 1615 m kovo 4 d. Praha, vokiečių tapytojas. Manieristas. Nuo 1574 tapybos mokėsi Venecijoje (studijavo
Page35/156
Date conversion11.05.2013
Size6.17 Mb.
TypeDocuments
See also:
1   ...   31   32   33   34   35   36   37   38   ...   156
Airijos svarb. demografiniai rodikliai

(tūkstančiui gyventojų)



1970

1980

1985

1990

2000

gimstamumas

21,8

21,8

17,6

15,1

14,5

mirtingumas

11,4

9,8

9,4

9,0

8,2

NGP

10,4

12,0

8,2

6,1

6,3

migracijos saidas

-1,2

-0,2

-7.4

_2 2



kūdikių mirtingumas

19,5

11.1

8,8

8,2

5,6

tūkstančiui kūdikių

5 lent. Airijos svarb. naudingųjų iškasenų gavyba

1970

1980

1990 1999

durpės, mln. t 3,5

4,5

7,0 9

gamtinės dujos, mlrd. m1

0,9

2,3 1,8

cinko rūda, tūkst. t 97

229

166 201

švino rūda, tūkst. t 63

58

35 44,1

sidabro rūda, tūkst. t 62

20

9 14'

"1995





6 lent. Airijos pramonės svarb. produkcya



1990

1996

elektros energija, mlrd. kWh

14,5

20,5

plienas, tūkst. t

325

390"

nafta (perdirbimas), mln. t



3,1

benzinas, tūkst. t

340

382

dyzelinas, tūkst. t

540

814

azoto trąšos, tūkst. t

297

321

sintetinis pluoštas, tūkst. t

103

123

vilnoniai verpalai, tūkst. t

8

11

medžio plaušų plokštės, tūkst. m3

160

240

cementas, mln. t

1,6

1,6

cukrus, tūkst. t

245



šokoladas, tūkst. t

46



alus, tūkst. hl

5236



cigaretės, mlrd. vnt.

6,2

7,5

žuvų konservai, tūkst. t

1,6



•1999





"1998





transporteriai, 60 art. pabūklų; kariuomenę gali papildyti apie 14000 rezervo savanorių. Kar. jūrų laivyną (1000 žm.) sudarė 7 patruliniai laivai (tarp jų l nešantis sraigtasparnius); Korke yra Haulbaulaino kar. jūrų bazė, Kar. oro pajėgos (1050 žm.) turėjo 4 kovos lėktuvus ir 16 kovos sraigtasparnių; štabas Dubline. Gynybos išlaidos - 758 mln. JAV dol. (1999 m. . ŪKIS 1989-1990 m. ir 1992-2000 kasmetis BVP prieaugis buvo didžiausias iš ES valstybių. 2000 BVP sudarė 95 mlrd. JAV dol., BVP prieaugis 10,5%, BVP dalis l gyv. - 25 200 JAV dolerių. BVP struktūra parodyta diagramoje. PRAMONĖ. Ypač sparčiai plėtojama apdirbamoji pramonė. Tradicinis kuras - durpės. Durpių ūkį kontroliuoja durpių departamentas Bord na Mona. Eksploatuojama 15 durpynų (iš viso -90 000 ha), svarb. jų - Alleno pelkės. 95% iškasamų durpių sunaudojama kurui (l vieta pasaulyje), 5% - trąšoms. Durpėmis kūrenamos 6 ŠE. Gamtinės dujos gaunamos Atlanto šelfe Kinsale Heado ir Ballycottono telkiniuose (-50 km nuo p. pakrantės). Dujos naudojamos energetikai, trąšoms gaminti, buičiai. Šelfe rasta naftos. Tynagho ir Tipperary telkiniuose kasama cinko rūda (pagal jos gavybą A užima l vietą Europoje), švino rūda (kartu su ja gaunamas ir sidabras), Dar kasama gipsas, dolomitas, klintis. Nuo 1994 anglys nekasamos. Svarb. naudingųjų iškasenų gavyba -5 lentelėje. ELEKTROS energiją gamina ŠE ir HE. ŠE pagamina 96% elektros energijos (kūrenama dujomis, naftos produktais, anglimis, durpėmis). Prie Korko perdirbama importinė nafta, lydomas plienas. 1995-1999 m. chemijos (ir naftos chemijos) pramonės produkcijos vertė išaugo beveik 2 kartus. Per šį laikotarpį buvo sparčiai plėtojamos elektrotechnikos ir elektronikos, poligrafijos, tiksliosios mechanikos ir optikos pramonės šakos. Chemijos, maisto, elektrotechnikos ir elektronikos pramonės šakoms tenka atitinkamai 25,20 ir 12% apdirbamosios pramonės vertės. Svarbiausi mašinų gamybos centrai yra Dublino, Limericko ir Korko aglomeracijos. Gaminama kompiuteriai, mikroelektronikos ir elektrotechnikos gaminiai, staklės, traktoriai, kitos žemės ūkio mašinos, surenkami automobiliai, statomi laivai. Svarbiausi chem. pramonės centrai - Korkas, Galway, \Vaterfordas, Drogheda. Dubline gaminami vaistai (Elan Corporation), Waterforde - krištolas (Waterford Wedgewood Group). Siuvimo pramonė sutelkta Dubline ir Limericke, tekstilės - Korke, Dubline ir Wexforde. Alus, airiškas viskis gaminami Dubline, Waterforde, Korke. A pramonės produkcijos rodikliai - 6 lentelėje. BIOPRODUKCINIS ŪKIS. A - tradicinis intensyvaus prekinio žemės ūkio kraštas. Eksportuojama 75% žemės ūkio produkcijos. Žemės ūkio naudmenos užima 5,7 mln. ha (-83% A sausumos ploto), iš jų 68% sudaro pievos ir ganyklos, 15% -dirbamoji žemė. Ūkių vid. dydis 26 ha.

Daugiau kaip 70% žemės ūkio produkcijos vertės duoda gyvulininkystė. Pieniniai ir mėsiniai galvijai veisiami Vidurio lygumoje, A pietvakariuose, pietuose ir rytuose. Pienininkystės svarb. centras yra Aukso slėnis A pietvakariuose. Avys daugiausia veisiamos kalnuotuose salos pakraščiuose. Kai kurie A gyvulininkystės rodikliai (l gyventojui) yra vieni geriausių pasaulyje: 2 vieta (2000; po N. Zelandijos) pagal sviesto ir pieno (1500 kg) gamybą, 3 vieta (po Danijos ir N. Zelandijos) pagal mėsos gamybą (270 kg; l vieta pagal jautienos gamybą, 150 kg); 3 vieta (1999; po Urugvajaus ir N. Zelandijos) pagal galvijų skaičių (1,8 galvijo). A gyvulių ir naminių paukščių skaičius - 7 lentelėje, gyvulininkystės produkcijos rodikliai - 8 lentelėje. Augalininkystė daugiausia tenkina tik gyvulininkystės poreikius. A pirmauja pasaulyje pagal avižų derlingumą, užima 2 vietą (po Olandijos) pagal kviečių ir 3 vietą (po Belgijos ir Saudo Arabijos) pagal miežių derlingumą. Tradicinio A žemės ūkio augalo - bulvių -derlius 1950-1999 m. sumažėjo nuo 2,9 iki 0,56 mln. tonų. Žemės ūkio augalų derliaus rodikliai - 9 lentelėje.

Nuo 1977 jūros ek. zonos plotis sudaro 200 jūrmylių. 1999 sugauta 287 000 t žuvų ir kitų jūros gėrybių. 80% miškų kontroliuoja valstybinė miškų bendrovė Coilte Teoranta; miškų ūkis nereikšmingas.

TURIZMAS. 2000 Airiją aplankė 6,7 mln. užs. turistų (58% iš D. Britanijos, 15% iš JAV ir Kanados, po 7% iš Prancūzijos ir Vokietijos). Ypač sparčiai plėtojamas kaimo turizmas. Pajamos iš turizmo 1990 sudarė 1,4 mlrd., 1995 - 2,1 mlrd., 1999 - 2,95 mlrd. JAV dol. TRANSPORTAS IR RYŠIAI. Automobilių transportui tenka -90% (1998 m. A vidaus krovinių apyvartos. Automobilių kelių yra 92 000 km, geležinkelių 1945 km (1998 m. . Yra 1,13 mln. lengvųjų automobilių (1998; 1000 gyventojų tenka 312 automobilių). Oro transportas priklauso valstybinei bendrovei Aer Lingus Group (jos lėktuvai skraido po A, skrenda į D. Britaniją, kitas Europos valstybes, JAV); yra privačių bendrovių. Tarptautiniai oro uostai Dubline, Shannone, Korke. Svarbiausi jūrų uostai: Dublinas, Dūn Laoghaire, Korkas, Waterfordas, Rosslare'as, Limerickas. Laivybiniai kanalai - Didysis (250 km) ir Karališkasis (145 km). Iš Kinsale Heado telkinio nutiestas dujotiekis į Dubliną ir Škotiją.

Ryšių paslaugas teikia bendrovė Telecom Eireann, pašto paslaugas - bendrovė An Posl.

Kitos šalys 38.5

Olandija 5,6

Prancūzija 7,7

Kitos šalys 36,0

Didžioji Britanija 19,8

JAV 17,1

Vokietija 11,3

Didžioji Britanija 33,4

Japonija 4,0 Prancūzija 4,5

Vokietija 5,9

JAV 16,2

Airijos užs. prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2000 m.

BANKAI. A bankų sistemą sudaro Centr. bankas (įkurtas 1943; jis pakeitė Valiutų komisiją), 4 asocijuotieji, 30 neasocijuotųjų ir 2 taupomieji bankai, 2 kredito korporacijos. Nuo 1973 Dublino birža prijungta prie Londono fin. biržos.

UŽSIENIO PREKYBA. 1990-1998 m. prekių eksporto ir importo rodikliai buvo vieni geriausių iš ES valstybių. Užs. prekybos balansas teigiamas (nuo 1986 m. . 2000 eksportuota prekių už 73,4 mlrd., importuota už 48 mlrd. JAV dol. Eksportuojama mašinos ir transporto priemonės, kompiuteriai, programinė įranga, elektronikos, elektrotechnikos, chem. pramonės gaminiai, maisto produktai, gėrimai, tabakas. Prekių eksporto vertė l gyventojui 19 600 JAV dol. (2000 m. . A užs. prekybos partneriai parodyti diagramose.

Lietuva į A 1997 eksportavo prekių už 120 mln. Lt, importavo už 116,1 mln. Lt. Lietuvai 2000 teko 231,3 mln. Lt tiesioginių A investicijų. Petras Lingė, Džiugas Pagojus ISTORIJA

Dab. A teritorijoje žmonės apsigyveno 6 tūkstantmetyje prieš Kristų. 3 tūkstantmetyje pradėjo verstis žemdirbyste, 2 tūkstantmetyje išmoko apdoroti varį, vėliau bronza. -600-500 p.m.e. atsikėlė T keltai naudojo geležį. Keltiškos goidelų (geilų), belgų, britų, piktų, bretonų ir kt. gentys išplito visoje saloje ir susimaišė su senaisiais gyventojais. apie 200 p.m.e. geilai pradėjo salą vadinti Eire. -l a. p.m.e. susikūrė pirmieji keltų valst. dariniai (karalystės): Alsteris, Konachtas, R. ir V. Lensteris, Mansteris. Romėnų užkariavimų A išvengė. - IV a. iškilo breloniška Taros karalystė, ją valdžiusi O'NeilIų giminė pradėjo tituluotis vyriausiais A karaliais. Misionieriai iš Galijos pradėjo skleisti krikščionybę; 432 popiežiaus atsiųstas vysk. Patrikas įkūrė vyskupiją (nuo 1152 arkivyskupija) Armaoje (dab. Šiaurės Airija). Formavosi savita, klaninei visuomenės organizacijai pavaldi Airių bažnyčia (klanas iš savo žmonių rinko vyskupą, popiežius jo netvirtino). Klestėjo vienuolynai, turėję aukšto lygio mokyklų. Nuo VI a. airių vienuoliai skleidė krikščionybe Škotijoje, Anglijoje, Burgundijoje, Italijoje ir Vid. Europoje (Tairių vienuolių misijos}.195 A pradėjo puldinėti normanai. IX a. l pusėje jie užkariavo visą A, tačiau vidurinėje jos dalyje neįsitvirtino. Pietryčių ir pietvakarių pakrantėje prekybai su žemynu normanai įkūrė uostus - Waterfordą (814 m. , Dubliną ir Annagassaną (838 m. , Korką ( IX a. vid.) ir Limericką (920 m. . 968 praradę Limericką ir 1014 pralaimėję Clontarfo mūšį, Airijos pietuose ir šiaurėje jie neteko valdžios. Kilusią A karalių tarpusavio kovą dėl valdžios laimėjo Konachto valdovas R. O'Connoras ir tapo pirmosios karalių dinastijos pradininku. 1169 į A pradėjo veržtis anglai ir normandai; į pietus nuo Wexfordo jie įkūrė pirmąsias kolonijas (T Peilis). 1171 Airijoje išsilaipino Anglijos karalius Henrikas II ir pritariant popiežiui pasiskelbė jos valdovu. Jo valdžią airiai formaliai pripažino (išskyrus šiaurine A). 1200 įkurtas A iždas, 1232 lordo kanclerio teismas. XIII a. l pusėje sala padalyta į grafystes, nuo 1262 veikė anglų ir normandų kolonistų renkamas A parlamentas. Airius valdė klanų vyresnieji, iš kurių tik Desmondo, Dramondo ir Kildare'io valdovai formaliai buvo Anglijos Lordų Rū mų nariai. Negausus užkariautojai sparčiai asimiliavosi tarp vietinių gyventojų, todėl 1-366 buvo priimtas Kilkenny statutas, kuris kolonistus atskyrė teisiškai: jiems uždrausta tuoktis su vietiniais gyventojais, kolonizuotoje teritorijoje kalbėti airiškai, krikštytis airiškais vardais. XV a. pab. A pradėjo puldinėti Tiudorai. 1536-37 Henrikas VIII privertė A parlamentą pripažinti jį ir Airijos bažnyčios vadovu. Prievartinė reformacija buvo viena svarbiausių 1559,1568-1583 m. sukilimų, fTyrone'o irTyrconnelio sukilimo (1594-1603 m. ir T Airių sukilimo (1641-52 m. priežasčių. Juos slopinant A buvo galutinai užkariauta. 1691 katalikai neteko visų piliečių ir ek. teisių. Konfiskuotų sukilėlių žemių pardavimas ir padidinti mokesčiai tapo svaria karaliaus pajamų dalimi, dėl to XVII a. , valdovui konfliktuojant su Anglijos parlamentu, išaugo A reikšmė. Kita vertus, airių emigrantai gausiai papildė Europos kat. šalių kariškių ir dvasininkų gretas. Ištuštėjusiose žemėse įsikūrė anglai (anglikonai) ir škotai (presbiterionai). apie 100 000 kolonistų sudarė reikšmingą l mln. gyv. turinčios A dalį. XVII a. Airijos žemės ūkyje įsivyravo dideli kolonistų dvarai ir smulkūs airių nuomininkai. Didelė r. ir p. Airijos ariamosios žemės dalis buvo paversta ganyklomis. Prekybos su Anglija ir užsieniu apribojimai neleido augti miestams.

XVIII a. tebevyko didelė emigracija pirmiausia į šiaurę Ameriką ir D. Britaniją. Daugiausia protestantų apgyvendintos S. Airijos aukštesnė žemdirbystės kultūra traukė airius katalikus iš pietų. 1795 čia įkurtas Oranžistų ordinas gynė 1/10 A gyv. sudarančių anglikonų privilegijas. Teisinė anglikonų padėtis buvo palankesnė ne tik negu katalikų, bet ir presbiterionų bei kt. nonkonformistų. Prasidėjus JAV nepriklausomybės karui (1775 m. iš A į šiaurę Ameriką buvo perkelta didžioji anglų kariuomenės dalis. Sustiprėjęs airių nac. judėjimas per Didžiosios Britanijos karą su revoliucine Prancūzija išaugo į 1798 sukilimą. Didžiosios Britanijos -Airijos 1801 unijos aktu Didžioji Britanija panaikino svarbia A interesų reiškimo vieta tapusį parlamentą Dubline, sala tapo metropolijos provincija. Didžiosios Britanijos parlamento Bendruomenių Rūmuose jai buvo skirta 100, Lordų - 32 vietos. Panaikinus muitus tarp šalių silpna A pramonė neišlaikė konkurencijos ir pradėjo nykti. Atsilikęs ūkis ir auganti nac. savimonė skatino airių kovą dėl savarankiškumo; ją po 1803 m. pralaimėto sukilimo intelektualai siekė paversti visuotiniu ir legaliu judėjimu. 1823 įkurta Katalikų asociacija (lyderis D. O'Connellis) pasiekė, kad 1829 A katalikai gautų visas piliečių teises, kurių įgyvendinimui pasipriešino protestantai. 1835 Belfaste kilo pirmieji Oranžistų ordino ir katalikų rel. susirėmimai. Naujos airių polit. radikalų kartos (Tfenijai, f Jaunoji Airija) teroristinė kova svarbesnių rezultatų nedavė. Per XIX a. l pusę nuo 4,5 iki 8 mln. padaugėjo A gyventojų. Daugiau kaip 90% gyvulininkystės produktų buvo išvežama, gauti pinigai skiriami žemės nuomai apmokėti. Svarbiausio maisto produkto - bulvių - nederlius sukeldavo badmečius (T Bulvių badas). 1845-48 nuo bado ir šiltinės epidemijos mirė 1,09 mln. gyventojų. XIX a. vid. dėl Anglijos pram. perversmo Airijoje prasidėjo agrar. perversmas. Per XIX a. 2 puse gyvulių padvigubėjo. Nustojo vyrauti smulkieji nuomininkų ūkiai. 1851-1866 m. iš A emigravo l ,7 mln. gyv. (daugiausia buvę nuomininkai). 1879 agrar. klausimams spręsti įkurta Airijos žemės lyga. 1891 jos ir žemvaldžių spaudžiama Didžiosios Britanijos vyriausybė priėmė Žemės įstatymą. Pagal jį nuomininkams žemei išpirkti skirta 30 mln. svarų sterlingų. Iki XX a. pr. žemės savininkais tapo dauguma A gyventojų. XIX a. 2 pusėje prasidėjo judėjimas už airių kalba atgaivinimą (iki XIX a. ją beveik visur išstūmė anglų kalba ). 1893 keltų kultūros atgimimui remti įkurta 1 Gelių lyga. Politikoje įsitvirtino konstitucinės kovos tradicija. Iki 1916 pagrindinė polit. jėga buvo Airijos nacionalistų partija (įkurtas 1880, lyderis J. Redmondas), tęsusi kovą už A savivaldos įstatymą (fhommlis). 1905 m. kovos dėl visiškos A nepriklausomybės šalininkai įkūrė Sinn Fėin (SF; Mes patys) partiją. Per 1910 rinkimus į parlamentą Didžiosios Britanijos liberalams ir konservatoriams gavus beveik vienodai vietų, liberali H. Asquitho vyriausybė už paramą kovoje su konservatoriais pažadėjo A deputatams homrulio įstatymą, kurį parlamentas priėmė 1913. Dėl galimo įstatymu nepatenkintų Šiaurės Airijos protestantų ginkluoto pasipriešinimo jo įgyvendinimas buvo atidėtas 6 metams. Pirmasis pasaulinis karas prislopino A rel. bendruomenių nesutarimus, tačiau radikalų noro iškovoti visišką A savarankiškumą (t Airių sukilimas 1916 m. nesumažino. Per 1918 rinkimus SF iškovojo daugumą A skirtų vietų Didžiosios Britanijos parlamente (73 m. , tačiau dirbti jame atsisakė. 1919 m. sausio 21 d. Dubline susirinkę jos nariai pasivadino parlamentu ir paskelbė A nepriklausomybę. Prezidentu išrinktas E. de Valerą, premjeru A. Griffithas. 1919-20 municipalitetai ir teismai atsiskyrė nuo Didžiosios Britanijos admin. struktūrų. 1920 SF radikalusis sparnas - Airijos respublikonų armija ( - 1RA) pradėjo karą su Didžiosios Britanijos kariuomene. Pagal 1921 m. gruodžio 6 d. taikos sutartį A tapo Didžiosios Britanijos dominija, pavadinta Airijos laisvąja valstybe. 6 protestantiškos Šiaurės Airijos grafystės nesutiko būti katalikiškos A dalimi ir liko Didžiosios Britanijos sudėtyje. Nepatenkinta sutartimi IRA 1922 m. birželio 22 d. su A vyriausybe pradėjo piliečių karą, kurį 1923 m. gegužės 24 d. pralaimėjo. Nuo Šiaurės Airijos pramonės atribota agrar. šalis patyrė ek. nuosmukį: per 1929-33 pasaul. krizę bankrutavo dešimtys tūkstančių žemės savininkų, bedarbių skaičius padidėjo iki 100 000 (1931 m. , išliko didelė emigracija (40-50 tūkst. kasmet). 1932 parlamento rinkimus laimėjo Fianna Fail. E. de Valeros vyriausybė pradėjo ek. ir polit. reformas: buvo padidintas pajamų mokestis, sukaupta lėšų fermeriams kredituoti ir didelėms bendrovėms kurti, panaikinta priesaika Didžiosios Britanijos karaliui. Radikalesnės polit. partijos -Airijos darbo, Fine Gael- visiškos nepriklausomybės paskelbimo nepasiekė; 1937 referendumu patvirtintoje konstitucijoje Airija pavadinta respublika (formaliai ji tebebuvo dominija), Šiaurės Airija paskelbta okupuota teritorija. 1938 iš A pasitraukė Didžiosios Britanijos kariuomenė.

Per Antrąjį pasaulinį karą, kitaip negu kitos Tautų sandraugos šalys, A laikėsi neutraliteto. 1948 iš Tautų sandraugos A išstojo (Didžioji Britanija tai pripažino 1949 m. balandžio 18 d.) . Kadangi karo metu A buvo neutrali, jai netaikytas Marshallo planas. Nuo 1955 JT narė. Dėl Šiaurės Airijos problemos A laikosi neutraliteto (atsisako stoti į NATO). Nuo 1973 EEB narė. 7-8 dešimtmetyje užs. investicijų skatinimo poli tika pagyvino A ekonomiką. 1979 po naftos produktų pabrangimo kilusią krize A įveikė 9 dešimtmečio 2 pusėje. Nuo 1993 ES narė. A polit. partijos viena svarbiausių laiko Šiaurės Airijos problemą, siekia šią teritoriją prijungti prie A. Santykius su Didžioji Britanija sunkino IRA bei kitų kat. radikalų teroro aktai Šiaurės Airijoje. 1969 vyriausybė priėmė nutarimą nekelti šio klausimo JT, bet spręsti jį derybomis su Didžioji Britanija. Nuo 1973 buvo deklaruojama, kad Šiaurės Airijos priklausomybė gali pasikeisti tik pritarus daugumai jos gyventojų. 1986 A pasirašė Europos šalių susitarimą dėl kovos su terorizmu. Nuo 1997 valdo Fianna Fdil ir Pažangiųjų demokratų partijų koalicija. Prezidentė M. McAleese (nuo 1997 m. . 1998 A oficialiai pasisakė už referendumą Šiaurės Airijoje dėl taikaus Alsterio problemos sprendimo. 1999 m. gruodžio 3 d. A vyriausybė pakeitė 1937 konstitucijos 2 straipsnius ir atsisakė teritorinių pretenzijų į šiaurę Airiją, t.y. teisiškai pripažino, kad salos susivienijimas galimas tik pritariant daugumai Šiaurės Airijos gyventojų.

SANTYKIAI SU LIETUVA. A Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugpjūčio 29, dipl. santykiai nuo 1991 m. rugsėjo 2 d. . Lietuvos ambasadorius Airijai reziduoja Londone, A ambasadorius Lietuvai - Varšuvoje. 1997 m. lapkričio 18 d. Dubline pasirašyta Lietuvos ir Airijos vyriausybių sutartis dėl pajamų bei kapitalo prieaugio, pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo (įsigaliojo 1998 m. birželio 5 d. ). Nuo 1996 Lietuvos ir A piliečiams galioja bevizis režimas. KULTŪRA

ŠVIETIMAS. Anksčiau švietimą tvarkė rel. organizacijos, daugiausia katalikų; nuo 1922 kontroliuoja valstybė. 6-15 m. vaikų mokymas -privalomas ( mokyklas lanko -85%). Nuo 1949 ypač stengiamasi atgaivinti airių kalba, sudaryti lygias sąlygas mokytis ir socialiai remtiniems bei neįgaliems vaikams. 4-5 m. vaikai gali lankyti priv. klases prie pr. mokyklų (vaikų darželių nėra). Pr. mokyklose mokosi 6-11 m. vaikai ( mokyklos valstybinės, mokslas nemokamas, didele įtaką išlaikė bendruomenės grupės ir rel. organizacijos). 1997 buvo 3190 pr. mokyklų (21 040 mokytojų, 456 100 mokinių). Veikia dviejų pakopų (3 ir 2-3 klasių) vid. mokyklos: privačios vidurinės (tradicinės klasikinės), profesinės (nuo 1930 globoja profes. mokymo komitetai), bendrojo lavinimo ir bendruomeninės (bendrojo lavinimo, bet valdomos bendruomenių). Norintieji stoti į aukštąsias mokyklas dar privalo mokytis papildomo mokymo klasėje ir gauti spec. pažymėjimą. 1997 veikė 440 vidurinių (mokėsi 222 140 mokinių), 243 profesinės (95 520 m. , 80 bendrojo lavinimo ir bendruomeninių (53 530 m. mokyklų. Neįgalieji mokosi specialiosiose mokyklose, mokyklų specialiosiose klasėse arba savanoriškuose centruose.

Aukštasis mokslas mokamas, bet -50% studentų gauna valstybines stipendijas. 1997 veikė 8 universitetai (studijavo -56% visų studentų), 15 technologijos institutų (41 000 studentų), 11 regioninių technikos, 8 mokytojų rengimo bei meno, muzikos, teisės, verslo ir kt. koledžai. Svarb. aukštosios mokyklos: Dublino (Švč. Trejybės koledžas, įkurtas 1592 m. , Nacionalinis Airijos (įkurtas 1908, jį sudaro Dublino, Korko, Gahvay, Maynootho universitetai), Dublino miesto (įkurtas 1979 m. , Limericko (jk. 1989 m. , Popiežiaus (Šv. Patriko koledžas, įkurtas 1793 m. universitetai, Dublino technologijos institutas (įkurtas 1997 m. . 1997 iš viso buvo 97 000 studentų. Svarb. mokslo organizacijos ir įstaigos: Airijos karališkoji akademija (įkurtas 1785 m. , Karališkoji med. akademija (įkurtas 1882 m. , Airijos literatūros akademija (įkurtas 1932 m. , Dublino karališkoji mokslo draugija (įkurtas 1731 m. , Karališkoji zool. draugija (įkurtas 1830 m. , Airijos astronomijos draugija (įkurtas 1837 m. , Dublino universiteto Biologijos asociacija (įkurta 1874 m. . Didžiausios bibliotekos: Nacionalinė (įkurta 1877 m. , Dublino viešoji. Muziejai: Nacionalinis (įkurtas 1731 m. , Airijos nacionalinė galerija (įkurtas 1864 m. , Airijos šiuolaikinio meno muziejus, Pilietinis (įkurtas 1953 m. -visi Dubline. Palmira Jucevičienė LITERATŪRA. A literatūra (iki XIX a. vid.) daugiausia rašyta airių kalba. Ankstyvosios (5- XII a. ) literatūros - rel. raštų, panegirinės poezijos, epų (sagų) - kūrėjai buvo krikščionių dvasininkai ir privilegijuoti poetai (filiai). Jie kūrė panegirikas globėjams, saugojo tradicijas, žinojo genealogijas, kilmės legendas, mitus, išmanė istoriją ir geografiją. VI a. pab. kai kurie filiai tapo vienuoliais, o vienuolynai rašytinės literatūros centrais. Iki VII a. visa airių poezija buvo aliteracinė, vėliau (iki XVII a. ), veikiama lot. giesmių, silabinė, rimuota. Epai formavosi sakytinės tradicijos pagrindu. Jie parašyti proza su eiliuotais intarpais, pasižymi lyriškumu, vaizdingumu, ritmine kalba. Epai pradėti užrašinėti VII a. (seniausias išlikęs rankraštis -iš XII a. ). Skiriami 4 epų ciklai: mitologinis ciklas, kuriame vaizduojami keltų dievai ir kitos mitinės būtybės, tai - pasakojimai Mag Tuiredo mūšis (Cath Maigh Tuiredh, angį. The Bat - 1e of Magh Tuiredh), Nero nutikimas (Echtra Nėra, angį. The Adventure of Nėra), Brano kelionė (Immram Brain, angį. The Voyage of Brain), Sakmė apie vietoves (Dindshenchas, angl.TTie Lore of Places), Užgrobimų knyga (Leabhar Gahhdla, angį. The Book of Invasions); karalių (istorinis) ciklas, kuriame aprašomi istoriniai mūšiai, nukariavimai, kai kurių įstatymų įsigaliojimas, tai - sakmė apie Kormaką, Arto sūnų, ir pasakojimas apie tai, kaip Fingalas išžudė savo gentainius; Uladų (Alsterio) ciklas, kurio pagr. herojus Konchobaras, Nesos sūnus ir Alsterio karalius, jo reikšmingiausia sakmė (išjos kilo mažesni ciklai) -Žygis dėl Kūno jaučio (Tdin B6 Cūailnge, angį. The Cat - 1e Raidof Cūailnge) - apie didvyrio Kuchulino gimimą, karžygiškus darbus, žygius, vedybas, mirtį; Fino (arba fenijų) ciklas apie laisvus plėšikaujančius Fianos karius, jo svarbiausi herojai Finas ir jo sūnus Oisinas (Osianas). Epuose yra ir jūrų kelionių į pramanytas šalis aprašymų. VIII- IX a. herojinės sakmės buvo perkuriamos, XI- XII a. jas imta kompiliuoti. Ankstyvoji A literatūra turėjo įtakos viduramžių Europos kultūrai. XIII a. nusistovėjo eiliavimo metrai, kalbos formos.

13- XVI a. buvo populiarūs rūmų poetai bardai, kūrę panegirinę bei meilės poeziją ir kaip balades platinę Fino ciklo epus. Plisdami sakytiniu būdu jie ilgainiui virto liaudies pasakomis. Bardų poezijai būdinga įv. metrai. Žymiausi bardai - T. D. 6 h-Uiginnas (1550-1591 m. ir daugelis 6 Dalaighų šeimos narių (ypač M. A. 6 Dalaighas, 1180-1250 m. . Kurį laiką dar gyvavo gausi įvairiažanrė airių literatūra lot. ir airių kalbomis. Anglams užvaldžius A buvo uždrausta spausdinti airiškas knygas, literatūra airių kalba ėmė nykti. Kūriniai daugiausia gyvavo rankraščiuose. XVII- XVIII a. išryškėjo patriotinės ir liaudiškos tendencijos, pradėjo vyrauti individualioji kūryba. Žymiausias XVII a. poetas D. 6 Bruadairas (1630-1698 m. laikėsi bardų poezijos tradicijų. To meto svarbiausi kūriniai: M. O Clėirigho (1575-1643 m. rink. Keturių kronikininkų metraščiai (Anndla Rioghachta Ėireann, angį. The Annals of the Kingdom of Ireland 1632-36 m. , G. Keatingo (~1580-apie 1650 m. Airijos istorija (Foras Feasa ar Ėirinn, angį. Ou - 1ine o - 1rish History apie 1640 m. , B. Merrimano (-1740-1805 m. poetinis kūrinys Vidurnakčio teismas (Cuirt an MheadhonOidhche, angį. The Midnight Court). XVIII a. pabaigoje viešajame gyvenime ir literatūroje įsigalėjo anglų kalba.

Naujoji airių literatūra ypač suklestėjo tautinio atgimimo laikotarpiu ( XIX a. pab.- XX a. pr.). 1893 įkurta Geilų lyga gaivino airių kalbą ir ugdė nacionalinę literatūrą. Pradėta plačiau rinkti ir skelbti folklorą. Daugiausia kurta anglų kalba. Ryškiausias literatūros žanras - drama. Atgimimo sąjūdžio iniciatorius ir žymiausias dramaturgas buvo poetas W. B. Yeatsas. Dramas rašė ir I. A. Gregory, J. M. Synge'as, P. Columas (1881-1972 m. , S. O'Casey. Autobiografijų parašė T. 6 Griomhthainas (1856-1937 m. , M. O'Sullivanas (1904-50 m. , romanų - broliai S. 6 Grianna (1891-1969 m. ir S. Mac Grianna (1901-1990 m. . Jų kūryboje gausu istorijos, mitologijos ir tautosakos motyvų, reiškiamos nacionalinio išsivadavimo idėjos. XX a. 2 pusėje išryškėjo real. tendencijos, dėmesys sočiai, problemoms, psichologiškumas, etiniai apibendrinimai (S. O'Casey, L. O' - 1aherty, S. O'Faolainas, B. Behanas), kultūros ir tautinio tapatumo problema (E. Bowen;B. Frielas, g. 1929 m. . Asmenybės vienišumo, bejėgiškumo ir nusivylimo motyvai būdingi S. O'Faoilaino, F. O'Connoro, M. Lavin (g. 1912 m. ir kt. rašytojų kūrybai. Moralinės problemos gvildenamos S. 6 Riordaino kūriniuose, epigramiškumas ir sąlytis su tradicijomis ryšku M. Mhac an t-Sao'i (g. 1922 m. poezijoje. Vienas žymiausių novelių kūrėjų -B. 6 h-Eithiras (g. 1930 m. . Modernizmo atstovas - J. Joyce'as. Absurdo dramų sukūrė S. Beckettas, rašės anglų ir prancūzų kalbomis. Tarp airių literatūros anglų kalba ir anglų literatūros nėra griežtų ribų. Nemaža iš A kilusių XVIII- XX a. rašytojų (J. SViftas, O. Goldsmithas, L. Sterne'as, R. B. Sheridanas, O. Wilde'as, G. A. Moore'as, G. B. Shaw) priskiriami anglų literatūrai (t Didžioji Britanija. LITERATŪRA). Į lietuvių kalbą išversta W. B. Yeatso, J. M. Synge'o, S. O'Casey, B. Behano dramų (rink. Airių dramos 1980 m. , W. B. Yeatso eilėraščių, J. Joyce'o kūrinių. L: E. Knott, G. Murphy Earfy Irish literature London21967; The Field Day Anthulogy of Irish Wriling 3 v Derry 1991.

Irena Varnaitė

ARCHITEKTŪRA. Iš vėlyvojo neolito laikotarpio išliko dolmenų, kromlechų, pilkapių su akmeniniais laidojimo rūsiais (Newgrange'e). Didžiausias Europoje megalitinių statinių ansamblis Boynės upės vingyje -Pasaulio paveldo paminklas. Rasta vėlyvojo bronzos amžiaus gyvenviečių pylimų, medinių ir žeminės tipo statinių liekanų. Po airių krikšto ( V a. ) išplito vienuolynų statyba. Ankstyvieji vienuolynai buvo panašūs į gyvenvietes: dvi, tris koplyčias juosė celės, statytos daugiausia iš medžio. Kai kuriems statiniams - Gallaruso (- VII a. ), Inisąjunglore'o ( VIII a. ) oratorijams - naudotas netašytas akmuo. Iš V- XII a. išliko -80 atskirai stovinčių stebėjimo bokštų varpinių (aukščiausi Glendalougho ir Kilmaduagho, XII a. ). Vienuolynų kompleksas ( VII a. ) Skellig Michaelio saloje - Pasaulio paveldo paminklas. XI- XII a. imta statyti romaninio stiliaus pastatus (v. Anglijos architektūros įtaka), išlaikiusius (ypač ankstyvuoju laikotarpiu) vietos architektūros bruožus (maži tūriai, aukšti dvišlaičiai stogai, paprastas erdvių išdėstymas). Vėliau statytų (daugiausia anglų meistrų) bažnyčių architektūroje naudota arkos, skliautai (koplyčia Cashelyje, 1134 m. , gausus dekoras (Clonmacnoise'o ir Clonferto katedros). XII- XIV a. A plito gotika. Dubline pastatyta ankstyvosios gotikos bažnyčių: Kristaus bažnyčia (1038, perstatyta 1172-1225 m. , Šv. Patriko katedra (1190, atstatyta po 1362 m. . Vėlesnei gotikinės architektūros plėtotei turėjo Įtakos pietvakarių Anglijos architektūra (feodalų pilys Limericke, XIII- XIV a. ). Kaimų gyvenamieji namai dažniausiai buvo netašyto akmens mūro, stogai dengti šiaudais, tinkuoti ir baltai dažyti. XVI- XVII a. , A tapus Anglijos kolonija, airių architektūra sumenko, sugriauta arba perstatyta daug senųjų bažnyčių. Intensyviau buvo statomas Dublinas - sostinė, vicekaraliaus rezidencija. XVII- XVIII a. vyravo klasicizmo stiliaus administraciniai pastatai, vilos, užmiesčio rūmai rezidencijos: Karališkoji ligoninė (1679, archit. W. Robinsonas), rotušė (buvusi birža, 1796, archit. T. Cooley, 1740-1784 m. , Keturių Teismų pastatas (1800, archit. T. Cooley, baigė archit. J. Gandonas), Airijos bankas (rekonstrukcija 1790, archit. J. Gandonas). Pastatus daugiausia projektavo anglų architektai, dekoravo vietos (R. Westas, J. Kelly, M. ir J. Stapletonai) ir italų (broliai Francini) architektai. XIX a. statytos neogotikinės bažnyčios (Korko, Killarney katedros). Dubline dirbo archit. F. Johnstonas (Šv. Jurgio bažnyčia, 1802; Hibernijos akademija, 1826 m. . XIX - XX a. daugiausia buvo statoma uostamiesčiuose (Portarlingtone, Dubline), vyravo moderno, eklektiniai, vėliau modernistiniai gyvenamieji namai bei visuom. pastatai (Visuom. reikalų ministerijos ir autobusų stoties kompleksas Dubline, 1953, archil. M. Scottas, pram. pastatai Dubline, Korke; gyvenamųjų namų rajonai Dubline). AleksandrasIndriulmtis DAILĖ. Iš bronzos amžiaus išliko laidojimo rūsių akmeninių sienų puošybos fragmentų - akmenų, raižytų sudėtingu spiralių, vingių ornamentu. Daryti papuošalai iš aukso plokštelių, raižytų geometriniu ornamentu. Geležies amžiuje, po keltų užkariavimų (5- IV a. p.m.e.), juvelyriniai dirbiniai tapo dekoratyvesni, paįvairėjo jų raštai; vyravo linijiniai spiraliniai ornamentai (Broighterio auksinė antkaklė). V a. plintant krikščionybei prie vienuolynų imta statyti memorialinės, votų, praktinės paskirties (žymėjo vienuolynų valdų ribas) raižytus akmeninius kryžius, stulpus, plokštes. Jie buvo puošiami vingriu linijiniu ornamentu, kartais turėjo memorialinį įrašą (Reasko stulpas, VI- VII a. ), nuo VIII a. pab. juos imta puošti folkloro, vėliau Biblijos motyvų siužetinėmis kompozicijomis (Clonmacnoise'o, Karndono, Achenijos kryžiai, VIII- X a. ).

6- IX a. suklestėjo miniatiūrų tapyba. Savitą miniatiūrų stilių lėmė tradicinio airiško spiralių ornamento derinys su rytietiškais pynučių, angliškais stilizuotų žvėrių figūrų raštais, kaligrafinio teksto dekoratyvumas, puošybinė miniatiūrų paskirtis, spalvingumas (Durrowo evangelija, l a.). Vėlesnių miniatiūrų raštai sudėtingesni, spalvos niuansuotos; ypač būdingi susipynusių žvėrių figūrų motyvai, linijiniu ornamentu apipinti inicialai (Kellso evangelija, Sankt Galleno evangelija, Prisciano gramatika, visos VIII- IX a. ). Atsirado teksto iliustracijų (Karolingų meno įtaka).

Viduramžiais plėtoti dailieji amatai, ypač juvelyrika. Išliko VII- VIII a. bronzos dirbinių iš Lagoro, VIII- IX a. auksinių, paauksuotų, sidabrinių papuošalų, liturginių reikmenų, subtiliai papuoštų filigranu, brangakmeniais, emaliu, gintaru (Petri karūna, Taros segė, taurė iš Ardagho, įv. formų ir dekoro relikvijoriai). XI- XII a. dirbiniai itin meniški ir dekoratyvūs. Anglų ir normandų invazija pristabdė savitos dailės raidą. XIII- XIV a. kartu su gotikine architektūra atsirado apvalioji skulptūra: Jerpointo, Kilkenny bažnyčių skulptorius dekoras. Bažnyčios buvo puošiamos sienų tapyba ir vitražais (dėl vėlesnių rekonstrukcijų neišliko). Nuo XV a. stiprėjo svetimšalių dailininkų įtaka. Prasidėjus anglų kolonizacijai, katalikų persekiojimams, kai kurie airių dailininkai emigravo į Angliją. XVII- XVIII a. šioje šalyje kūrė tapytojai C. Jervas (1675-1739 m. , N. Hone'as (1718-1784 m. , H. D. Hamiltonas (1739-1808 m. , G. Barretas (1728-1784 m. , J. Barry (1741-1806 m. , R. Barkeris (1739-1806 m. . 1823 Dubline buvo įkurta Meno akademija. XIX a. - XX a. pr. kūrė tapytojai peizažistai N. Hone'as jaunesny sis, W. Osborne'as, J. Yeatsas, P. Tuohy. Londone 1904 m. buvo surengta pirmoji airių tapybos paroda. XX a. 2 pusėje reiškėsi įvairių krypčių dailininkai. Dauguma jų buvo susibūrę į Gyvojo meno (Living Art) grupuotę. Realistine dailę plėtojo J. Keatingas, S. O. Sullivanas, P. Henry, N. MacGuinness, F. Kelly, N. Reidas, modernistinę -L. Le Brocquy, T. Connolly, A. Yeats, P. Collinsas. Senoji miniatiūrų tapyba turėjo įtakos G. Dillono kūrybai. Freskų sukūrė M. Jellet, vitražų - E. Hone. Žymesni skulptoriai: L. Campbellas, P. Grantas, D. Murphy, J. Stuartas, H. Heron.

Liaudies dailėje nuo seno paplitę įvairūs raštuoti, spalvingi vilnoniai audiniai, spalvotais ir baltais siūlais siuvinėti dirbiniai. Plačiai naudojami mediniai raižytu arba tapytu ornamentu puošti namų apyvokos reikmenys, iš šiaudelių pinti rakandai, drabužių puošmenos. Aleksandras Indriulaitis MUZIKA. Išlikusi airių liaudies muzika vienbalsė. senovės airių sagose minimas dainavimas keliais balsais. Melodijos grindžiamos septynialaipsnėmis diatoninėmis dermėmis ir pentatonika. Gausu meilės, apeigų, vaišių, darbo, siužetinių dainų (vad. baladžių). Dažnai jos tridalio metro, simetrinės struktūros, išplėtotos apimties. Pasitaiko 5-7 dalių metro dainų (laoi). Liaudies muzikos ritmika dažniausiai susijusi su asonansiniais eilėdaros akcentais, jos melodinė struktūra sąlygota arfos arba dūdmaišio garsaeilio. Airijoje nuo seno buvo populiari vad. airių arfa, kuria akompanuota dainoms. Rengtos arfininkų varžybos. Jau XII a. minima airių artininkų meno įtaka škotų ir valų muzikai.

Profesionalioji muzikos kultūra Airijoje suklestėjo jau ankstyvaisiais vid. amžiais, tačiau jos raidą nuo XII a. ilgam sustabdė anglų ekspansija. Vienuolynai buvo svarbūs muzikos centrai. Čia plito daugiabalsis giedojimas, vargonų muzika. Manoma, kad airių vienuoliai vieni pirmųjų Europoje ėmė propaguoti grigališkąjį choralą. Viduramžiais ir vėliau garsėjo bardai. Vienas paskutiniųjų bardų -T. O'Carolanas (1670-1738 m. . XVII a. vid. O. CromVelliui numalšinus airių sukilimą bardų menas ėmė nykti. Jie nutolo nuo tradicinių formų, ėmė krypti į liaudies poezijos ir muzikos tradicijas. Tuo metu sustiprėjo anglų muzikos kultūros įtaka. Miestuose buvo steigiamos muzikantų gildijos. Airių muzikos tautinė specifika išliko tik liaudies dainose. XVIII a. pab. dėl sustiprėjusių ryšių ir airių migracijos į Škotiją bei Angliją airių muzikoje išryškėjo tų tautų baladžių elementai. 1721 anglai J. ir W. O'Neillai išleido T. O'Carolano dainų rinkinį, 1726 - Labiausiai žinomų airių melodijų rinkinį (Collection of the Most Celebrated Irish Tunes). Šio rinkinio melodijas dainų operose vartojo anglų kompozitoriai C. Coffey ir W. Shieldas. Airių folklorą tyręs E. Buntingas laikomas airių folkloristikos pradininku. Airių dainų ir baladžių vartojo anglų komp. T. Moore'as.

18- XIX a. garsėjo kompozitoriai T. Roseingrave'as, M. Kelly, W. V. Vallace'as, C. Woodas, H. H. Harty, A. E. T. Baxas, J. Fieldas, M. W. Balfe'as, gyvenę ir kūrę daugiausia kt. šalyse; C. V. Stanfordas laikomas žymiausiu XIX a. pab.- XX a. pr. airių kompozitoriumi. Žymesni XX a. kompozitoriai: F. May, B. P. Boydellis, S. O'Riada, S. Bodley, A. - 1eischmannas, J. Wilsonas, A. J. Potteris, G. Victory; atlikėjai: pianistai - J. O'Connoras, M. O'Rouke'as, - 1eitininkai - J. Gahvay, E. Beckettas, P. Dunkerley, smuikininkė G. O'Grady, vargonininkai - G. Gillenas, P. SVeeney, D. Hunteris.

Svarbiausi Airijos muzikos gyvenimo centrai - Dublinas ir Korkas. Ypač senas muzikos tradicijas turi Dublinas. XVIII a. čia pradėjo kurtis muzikos draugijos, įkurta muzikos akademija (1757 m. , muzikos katedra Dublino universitete (1764-1774 m. ir nuo 1847 m. . Veikia Airijos nacionalinės operos trupė (įst. 1%3 m. , chorų sąjungos, Airijos RTV simfoninis orkestras. Rengiami muzikos festivaliai: Dubline - šiuolaikinės muzikos, Waterforde -operetės, Wexforde - operos, Korke - chorinės muzikos. L: W. H. G. - 1ood A History of Irish Music Dublin 1905; A. - 1eischmann Music in Ireland: A Symposium Cork 1952; D. J. O'SulIivan Folk Music and Songs 4 v London 1927-39. Songs of the Irish London 1960; L M. Hogan Anglo -Irish Music, 1780-1830 Cork 1966; C. Acton Irish Music and Musicians Dublin 1978. Rita Vinslmailė CHOREOGRAFIJA. Senieji airių liaudies šokiai yra apeiginiai (vestuvių, derliaus), ritualiniai (Atlaidų) ir pasaulietiniai (klajoklių, mugių). Dažniausiai jiems buvo pritariama dainavimu, muzika ar pasakojimais. Išliko (ir tebešokami) senieji airių soliniai šokiai (žiga, rylis ir kt.); XVII- XVIII a. jie buvo paplitę Europoje kaip pramoginiai. XX a. 3 dešimtmečio pr. miestuose kūrėsi liaudies šokio mokyklos. 1931 įsteigta Airių šokio komisija, 1969-Airių šokio organizacija liaudies šokių mokytojams ir šokėjams rengti, varžyboms Airijoje ir kt. šalyse organizuoti; žymiausi mokytojai D. GoldenasirjosesuoB. Goldcn. 1927-30 Dubline veikė N. de Valois įkurta Abbey baleto mokykla (vadovė V. Bennett). 1945 choreogr. J. D. Moriarty įkūrė Korko baleto mokyklą, 1947 - Korko baleto trupe (sudarė šokėjai mėgėjai). 1959-64 veikė jos suburtas Airių baleto teatras, 1961-63 Nacionalinis baletas (vadovė P. Ryan; jame buvo pastatyta klasikinių baletų - A. Adamo Žizel, P. Čaikovskio Gulbių ežerai), nuo 1974-profesionali Airių baleto trupė (dab. Airių nacionalinis baletas); pastarojoje J. D. Moriarty sukūrė choreogr. spektaklių pagal airių kompozitorių (S. O'Riados, A. - 1eischmanno) kūrinius. Baletų (Laimėtus rojus, Yerma, abu 1980 m. čia pastatė ir choreogr. D. Reiter-Sofferis. Kiti kviestiniai Airių baleto trupės choreografai: M. Petipa, A. Bournonville'is. A. Dolinas, P. Darrellas. 1977 J. Davisas įkūrė Šiuolaikinio šokio teatrą Dubline, Johnas ir Jean Reganai -Mid-West Bailei Workshop (nuo 1981 Omnibus) teatrą Limericke, 1979 L. O'Sullivanas - Dublino baleto trupę (choreogr. T. Nelson, A. Courtney, L. Davis, M. Zolanas, D. Vluegelsas). Nuo 1981 Dubline veikia baleto mokykla. TEATRAS. Viduramžiais buvo vaidinamos misterijos, kurios XVI a. dar vaidintos amatininkų cechų narių. 16.35 Dubline įkurtas pirmasis profesionalus teatras (veikė iki teatrų uždraudimo 1642 m. , 1662-Smock Allev teatras (veikė iki XVIII a. 2 pusės). XIX a. pab. airių lit. atgimimo sąjūdžio įkvėptas formavosi tautinis teatras, pagrįstas airių kultūros tradicijomis, Airijos gyvenimo realijomis. 1899 rašytojai W. B. Yeatsas, I. A. Gregory ir E. Martynas įkūrė Airių lit. teatrą, kuriame tais pačiais metais pastatytos pirmosios airių dramaturgų (P. Pearse'o, T. MacDonagho) pjesės anglų kalba , 1901 pirmą kartą profesionaliojoje scenoje atlikta D. Hyde'o pjesė airių kalba. 1902 aktoriai broliai F. ir W. G. Fay subūrė scenos mėgėjus į Airių nacionalinės dramos draugiją. Jai susijungus su Airių lit. teatru 1904 m. susikūrė reikšmingiausias Airijos teatras T Abbey Theatre (veikia iki šiol). Jame pastatyta W. B. Yeatso, J. M. Synge'o, S. O'Casey ir kt. airių dramaturgų pjesių anglų kalba , nuo 1935 rengiami vaidinimai ir airių kalba. 1922 įsikūrė Geilų dramos lyga, kuri airių kalba rengė vaidinimus, puoselėjo airiu dramaturgija, rėmė teatrinę veikla. Aktorius, režisierius, scenografas ir dramaturgas M. MacLiammoiras su aktoriumi H. Edwardsu 1928 Dubline įkūrė Gate Theatre, 1929-31 vadovavo pirmajam profesionaliam geilų teatrui Galway Theatre Club. 6 dešimtmetyje Dubline paplito vadinamieji mažieji teatrai, iš kurių išliko Pike Theatre; jame pirmą kartą anglų kalba pastatytas S. Becketto Belaukiant Godo, įvyko B. Behano Keisto vaikino premjera. Nuo 1957 Dubline rengiami teatro festivaliai. Žymesni airių režisieriai: L. Robinsonas, S. O'Casey, T. MacAnna, A. Simpsonas, J. Dowling; aktoriai: S. Allgood.A. Sinclairis, A. McMasteris, S. McKenna. L: C. Fitz-Simon Ihc Irish Ihciitrc I.ondon and Ncw York 1983. DoVdiisJiideleviaus KINAS. A kino raida buvo lėta, iki XX a. 9 dešimtmečio susijusi su Didžiosios Britanijos kinu. XX a. 2 dešimtmetyje pradėti kurti dok. ir vaidybiniai kino filmai. 1914 rež. W. McNamara sukūrė vaidybinį filmą Airija -tauta (Ireland, A Nation, kelerius metus draustas rodyti). 1933 rež. C. V Haddickas pastatė pirmąjį garsinį filmą Airijos balsas (The Voice of Ireland). 6-8 dešimtmetyje Airijoje dirbo JAV (J. Fordas, 1894-1973; T. Garncttas, 1894-1977; J. Strickas, g. 1923 m. ir Didžiosios Britanijos (D. Leanas, 1908-91; J. Boormanas, g. 193.3 m. režisieriai. Prie nacionalinio kino sukūrimo daug prisidėjo rež. J. Sheridanas (g. 1949; Mano kairė koja l My Left b'ool 1989, Tėvo vardu l In the Name of the Father 1993, Boksininkas l The Boxer 1997 m. , N. Jordanas (g. 1950; Mona Liza 1986, The Ciying Game 1992, Mes ne angelai / We 're no Angels 1989, Mielinei Collins 1996, Mėsinės berniukas l The Butclier Boy 1998 m. , P. O'Connoras (g. 1950; KelasICal 1984, Laimės kūdikiai l Fools of Fortune 1990, Šokiai aplink Lughnasą / Dancinį; ai Lughnasa 1999 m. , kurių vaidybiniai filmai apdovanoti įv. tarpt, kino festivaliuose. 1993 Dubline įsteigus Airijos kino tarybą nemažai filmų sukūrė jaunieji režisieriai: M. McGuckian (Žodžiai lango stikleIWords Upon the Window Pane 1994 m. , M. O'Callaghanas (Sunaikintas derlius l Broken Harvest 1995 m. . Pagr. tematika - išsivadavimo judėjimas, daug nacionalinės literatūros ekranizacijų; filmai dažnai statomi kartu su Europos, JAV kino studijomis. Žymesni aktoriai: P. Brosnanas, G. Byrne'as, L. Neesonas, E. OVensas, S. Rea. Nuo 1985 Dubline kasmet vyksta tarpt, kino festivalis. ŽINIASKLAIDA. Pirmosios knygos pradėtos spausdinti apie 1550. Pirmoji knyga airių kalba išėjo 1571. Per metus išleidžiama apie 2600 pavadinimų knygų airių ir anglų kalbomis. Pirmieji informaciniai lapeliai pasirodė Dubline 1659, komercinis laikraštis Irish Intelligencer - 1662, laikr.Dufclin Newsletter- 1685, žurnalo Dublin Journal- 1725. Iki šiol Limericke eina pirmasis savaitraštis Limerick Chronicle, įkurtas 1766 (1999 tir. 7000 egz.). Daug period. leidinių, ypač savaitraščių, įkurta XIX a. Dubline ir kituose miestuose; kai kurie leidžiami iki šiol. 1998 ėjo 6 dienraščiai, daugiau, kaip 200 savaitraščių ir žurnalų anglų bei airių kalbomis. Daug regioninės spaudos. Svarbesni dienraščiai anglų kalba Dubline - The Irish Times (nuo 1859,1999 tir. apie 100 000 egz.), Irish Independent (nuo 1905, 1998 apie 160 000 egz.), Evening Herald (nuo 1891,115 000 egz.), Korke - Tfe Ejcaminer (nuo 1841,57 000 egz.). Kai kurie jų turi vakarinius ar sekmadienio leidinius. Savaitraščiai ir žurnalai (kai kurie airių ir anglų kalbomis; nurodomas 1999 tiražas): An Phoblacht lRepublican News (nuo 1970, Dublinas, 28 000 egz.), The Clare Champion (nuo 1903, Thursas, 20000egz.), Limerick Leader (nuo 1889,26 000 egz.), The Mayo News (nuo 1892, 35 000 egz.); sekmadieniniai Dubline - Sundav Independent (nuo 1905, 334 000 egz.), Sunday Tribūne (nuo 1980, 89 000 egz.), Sunday World (nuo 1973, 304 000 egz.). Nuo 1992 Dubline veikia inform. agentūra Ireland Intemutional NewsAgency.

Radijas veikia nuo 1926 (5 stotys), TV -nuo 1961 (2 kanalai). Nuo 1972 veikia radijas airių kalba - Radiė Na Guellachta (1999 transliavo 16 h per parų). RTV programas transliuoja organizacija Radio Telefis Ėireann (jk. 1960 m. . Jai vadovauja vyriausybės paskirta taryba. Vytas Urbonas

Airijos darbo partija (Pairti
1   ...   31   32   33   34   35   36   37   38   ...   156

Place this button on your site:
enconv.org


The database is protected by copyright ©enconv.org 2014
send message
enconv.org
Main page